kliukterėti

kliùkterėti, -ėja, -ėjo žr. kliuktelėti: 1. J Kliùkterėjo (kiek) J.Jabl. 2. Kraujas kliukterėjo iš žaizdos rš. 3. intr. pavirti kliuksint, pakliuksėti: Užkūriau karštai, uždėjau tirštai – kliukterėjo ir buvo gatavas Dr. 4. intr. nurimti, atsigauti: Dantis kliùkterėjo (apsistojo) skaudėti J. Širdis kliùkterėjo (atsigavo) iš džiaugsmo J.